- savybinis
- 2 savýbinis, -ė adj. (1), savỹbinis (1) NdŽ; Rtr 1. savas: Savybiniai reikalai prispiria atminti ir apie artimą vargstantį A1884,181. 2. vykstantis saviškių, artimųjų tarpe, ne viešas: Kada pietūs yra grynai savybiniai, vaikai gali dalyvauti rš. 3. gram. DŽ nurodantis daikto priklausymą pirmajam, antrajam ar trečiajam asmeniui: Savybiniai įvardžiai – sãvas, tãvas, mãnas, savasis, tavasis, manasis J.Jabl. Savybiniais įvardžiais eina ir kilmininkai màno, tàvo, sàvo J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.